kinka

kìnka sf. (1) 1. J koja (nuo liemens iki pėdos), kenklė: Kad stvers už kinkų, – man jau ir šalta pasidarė rš. Plikoms kìnkoms nevaikščiokiat – paršalste Ggr. Ilsas, kinkas paspyręs Dr. Iš ejimo kinkos skauda Šts. Žmogaus nėr: tik vienos kinkos Dkk. Nuo senatvės ir kìnkos linkti pradėjo Vvr. 2. Vv blauzda: Ko taip vaikštai kaip starkus su plikom kinkom, kai šalta? Jž. Jam skaudėjo kìnkos Sem. Jo plonos kinkos Vdk. 3. K kelio linkmuo: Gysla po keliu vadinas kìnka J. Kìnkos dreba Dkš. Jo iš piktumo dreba kinkos V.Mont. 4. koja aukščiau kelio, šlaunis: Nuo kelio ligi šumpio, ligi kulšies, vadinasi kìnka J. Vakar kinką labai susimušiau RdN. 5. kelnių blauzda: Matai, kinkos atbrizgo – nupjautum Dkk. 6. scom. menk. liesas, sudžiūvęs žmogus ar gyvulys: Kas liesas néikom: ar arklys, jautis, kiaulė ar žmogus, vadinas kìnką J. Ei tu, kinka! nuvežk į Šiaulius, gausi berlinką J. Ta sena kìnka (moteris) gaus dar savo algą! Sg. Ta kìnka baigia pasibaigti Upt. Ta kìnka (kumelė) nepabėga Dov.

◊ kìnkos drẽba ima baimė: Vieną avį kerpant, kitai kinkos dreba J.Jabl, LMD.

kìnkas drebė́ti bijoti: Žmonės kitados, kinkas drebėdami, skaitydavo laikraščius J.Jabl.

kìnkos sudrebė́jo išsigando: Sudrebėtų jiems kinkos prieš mūsų drąsą Žem.

kìnkas kratýti (nukratýti, pakratýti) mirti: Ir tas kìnkas kratỹs Gs. Jis jau nukrãtė kìnkas Kt. Dūrė ... su peiliu į krūtinę, ir kinkas pakratė BsMtII101.

kìnkas raitýti šokti: Martynas nešoks, per senas kinkas raityti J.Avyž.